„PAGRANDUKŲ“ GRUPĖS SAKYTINĖS KALBOS IR SANTYKIŲ SU SUAUGUSIAIS SRIČIŲ UGDYMUI PLĖTOTI PROJEKTAS ,,LAŠELIO KELIONĖ“

           Kalbėti vaikai išmoksta bendraudami ir veikdami juos supančioje aplinkoje. Tinkama kalbai ugdyti aplinka – tai tėvai, mokytojai dirbantys su vaikais, vaikus supanti gyvoji ir negyvoji gamta, jos reiškiniai. Sakytinė kalba – tai pagrindinė žmonių bendravimo priemonė, todėl š. m. kovo 28 – balandžio 1 d. „Pagrandukų“ grupės ugdytiniai su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis Dalia Kazlauskiene, Neringa Švediene , logopede Sigita Denikyte ir  ugdytinių tėveliais vykdė trumpalaikį  projektą „Lašelio kelionė“, skirtą ugdyti vaikų sakytinės kalbos ir santykių su suaugusiais sritis. Projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas ankstyvosios vaikų kalbos ugdymui ir taisyklingam kalbos garsų tarimui. Turtinti žodyną bei plėtoti sakytinės kalbos gebėjimus. Bendrauti ir bendradarbiauti su  grupės personalu, įstaigos specialistais. Savaitės pradžioje mokytojos kartu su vaikais skaitė  knygą „Lašelio kelionė“. Tai nuotaikingas pasakojimas apie vandens apytakos ratą. Ugdytiniai turėjo galimybę sužinoti, kaip susidaro debesys, kodėl lyja, kas laukia lietaus, kokią  naudą jis teikia, kur dingsta į žemę susigėręs vanduo, kokiu būdu jis pakyla į dangų. Aptarę rūpimus klausimus vaikai, padedami pedagogių, atliko bandymą „Lietutis kaupiasi“. Stebėjo, kaip pro „debesį“, pagamintą iš  skutimosi putų, lyja „lietus“. Prieš kiekvieną pietų miegą, nusiraminimui, ugdytiniai turėjo galimybę klausytis relaksacinės muzikos, kurioje buvo galima išgirsti audrą, jūros ošimą, upelio čiurlenimą, smarkų lietų, barbenantį į stiklą, lašų kapsėjimą.  Tokia muzika skatino nurimti, atsipalaiduoti. Vėliau ugdytiniai buvo skatinami klausytis ir stebėti ugdymo aplinkoje vandens sukeliamus garsus: kapsėjimą, lašėjimą, bėgimą stipria, sraunia srove vandenį iš krano, maišytuvo, arbatinuko, stiklinės, pipetės ir kt. Kas nutinka, kai vanduo užverda arba jis yra sušaldomas, kaip pasikeičia jo struktūrą. Vaikai kėlė klausimus ar vanduo turi spalvą, skonį, ragavo sūrų, saldų, vėsų, šiltą, su burbuliukais vandenį. Taip pat ugdytiniai kartu su pedagogėmis aiškinosi, kas vandenyje gali nuskęsti, o kas sėkmingai plaukia. Meninės veiklos metu iš vatos diskelių kūrė debesis, lašino pipetėmis mėlynus dažus, taip imitavo prapliupusį lietų. Įstaigos logopedė Sigita Denikytė organizavo rytmetį „Tekšt, plekšt“, kurio metu supažindino vaikus su V. Palčinskaitės eilėraščiu „Lietučio pasaka“. Iliustruotą pasaką visi stebėjo kompiuterio ekrane, judesiais imitavo girdimą ir matomą tekstą. Vėliau ugdytinius  skatino atsakyti į klausimus vienu, dviem žodžiais – ugdyti sakytinę kalbą. Logopedė į grupę atsinešė daug didelių ir mažų lietaus lašelių, kuriuos vaikai noriai klasifikavo pagal dydį ir dėliojo prie didelio ar mažo debesėlio. Šių žaidimų metu buvo lavinamas regimasis ir girdimasis suvokimai, smulkioji motorika.  Prie projekto aktyviai prisijungė ir ugdytinių tėvai, kurie kartu su vaikais fotografavo skirtingą vandens struktūrą (ledas, rasa, lietus ir kt.), vandens telkinius (upę, ežerą, jūrą, upelį, šaltinį, balą, karjerą ir kt.), viską, kas vienaip ar kitaip susiję su vandeniu. Socialinėje platformoje „Facebook“, uždaroje „Pagrandukai“ grupėje buvo surengta virtuali paroda „Vandens harmonija“.

Šiuo projektu žadinome vaikų vaizduotę, turtinome kalbinį, emocinį žodyną, suteikėme galimybę eksperimentuoti ir susipažinti su vandens nauda ir panaudojimo galimybėmis, raginome atrasti ir pamatyti gamtoje esančius vandens telkinius ir taip turiningai praleisti laiką su šeima.