Vienas svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių yra vaikystė ir paauglystė. Ypač svarbus yra ikimokyklinio amžiaus vaiko brandos tarpsnis, kai formuojasi vaiko elgsenos ir gyvensenos pagrindai, kurie vėliau nulems asmens sveikatą ir gyvenimo kokybę. Vaikų ir paauglių sveikatai ypač svarbus sveikos gyvensenos elementas yra fizinis aktyvumas. Vaikų fizinis aktyvumas turi teigiamą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį jų fizinei ir psichikos sveikatai, jis taip pat gali padėti pagerinti mokslo pasiekimus, moksleivių elgesį pamokų metu, sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Fiziškai aktyvūs žmonės yra laimingesni nei fiziškai neaktyvūs.
Labai svarbu formuoti ir ugdyti sveikos gyvensenos įpročius nuo ankstyvos vaikystės. Vaiko fizinis lavinimas, sportavimas padeda vėliau plėtoti jo nuostatas į fizinį aktyvumą, ir jis augdamas, bręsdamas toliau tęsia sportinę, aktyvią fizinę veiklą. Gaudamas optimalų fizinį krūvį, gyvendamas pagal sveikos gyvensenos principus, vaikas tinkamai vystosi fizinės ir psichinės sveikatos prasme. Nepakankamas vaiko fizinis aktyvumas ir netinkama mityba gali būti antsvorio ar nutukimo priežastimis, kurios savo ruožtu turi įtakos įvairių socialinių, psichologinių bei sveikatos problemų atsiradimui.
Džiugu, kad vasaros laikotarpiu daug daugiau nei įprastai vaikų ir paauglių galime pamatyti vaikštančių, važinėjančių dviračiais, žaidžiančių, sportuojančių ar kitaip aktyviai leidžiančių laiką lauke. Deja, artėja ruduo ir vis daugiau vaikų vėl praleis laiką namuose sėdėdami prie televizorių, kompiuterių ar mobiliųjų telefonų. Įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją pasaulyje: remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Fizinį aktyvumą PSO apibrėžia kaip bet kokius kūno judesius, kuriuos sukelia griaučių raumenų susitraukimai. Fizinis aktyvumas – bet koks judėjimas, įskaitant laisvalaikį, keliavimą iš vienos vietos į kitą, judėjimą darbe, mokykloje, darželyje. Vaikų ir paauglių populiacijoje populiarūs aktyvumo būdai yra vaikščiojimas, mankšta, ėjimas, važiavimas dviračiu, aktyvus poilsis, įvairūs žaidimai, fizinis darbas namuose. Tiek vidutinio, tiek didelio intensyvumo fizinė veikla gerina asmens sveikatą. PSO gairėse ir rekomendacijose įvairioms amžiaus grupėms pateikiama informacija apie tai, kiek fizinio aktyvumo reikia gerai sveikatai.
1-2 metų vaikai per parą turėtų:
3-4 metų vaikai per parą turėtų:
5-17 metų vaikai ir paaugliai:
Šeima vaidina patį svarbiausią vaidmenį vaikų gyvenime. Tėvai gali ir turi imtis iniciatyvos skatindami savo vaikų fizinį aktyvumą. Pirmiausia labai svarbu rodyti pavyzdį. Taip pat labai svarbu rasti galimybių sportuoti kartu su savo vaikais, leisti vaikui išbandyti įvairias fizinio aktyvumo veiklos rūšis ir pasirinkti patraukliausią, apriboti prie televizoriaus ar kompiuterio praleidžiamą laiką, suprantamai informuoti vaikus apie fizinio aktyvumo svarbą bei galimybes, remti vaikų norą dalyvauti veiklose juos nuvežant į užsiėmimus, sumokant už juos, nuperkant reikalingą įrangą. Vaikai – tai mūsų ateitis, todėl jų sveiko augimo ir vystymosi užtikrinimas turėtų būti vienas svarbiausių tėvų uždavinių.
Medžiagą parengė visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Dainora Petkutė-Damašauskienė
Parengta pagal: