Socialinio mąstymo – socialinių tyrinėtojų programa „Mes mąstytojai“ prasidėjo!

Balandžio 12 dieną socialinė pedagogė A. Pocevičienė kartu su „Kleviukų“ grupe ir ikimokyklinio ugdymo mokytojomis S. Martinkute-Grigaitiene bei V. Letukaite-Kondrotiene pradėjo įgyvendinti naują socialinio mąstymo – socialinių tyrinėtojų programą` „Mes mąstytojai“.  Tai įtraukianti nauja edukacinė serija, skirta vaikams nuo 4 iki 7 metų. „Kleviukų“ grupės ugdytiniai susipažino su knygele „Kaip galvoti ir jausti“ bei pagrindiniais serijos veikėjais – Evanu, Ele, Džesiu bei Mole ir pradėjo atlikti 1-ojo skyriaus „KAIP GALVOTI IR JAUSTI“ užduotis. Sužinojo ir praktiškai įtvirtino, kas yra mintis, kaip ji pasireiškia ir kaip jausmai susiję su mūsų mintimis. Mažieji pasigamino kauliuką, ant jo iš įvairių pusių nupiešė skirtingas kūno dalis. Po to kauliuką suklijavo ir metė paeiliui. Išmetus kauliuką turėjo įvardinti kūno dalį, kurią išmetė, pasakyti, ką galima/negalima daryti su ta dalimi (pvz., rankos gali piešti, apkabinti, stumti; burna kalbėti, valgyti, keiktis ir kt.). Balandžio 13 dieną 5-ečiai gaminosi kalbėjimo ir minčių burbulus, juos kirpo pagal pateiktą šabloną. Ugdytiniai lietė, judino savo skirtingas kūno dalis, taip mokėsi parodyti, kad galvojame apie tai, ką darome, ir tuo pačiu galvojame apie mus supančius žmones. Žaidėme žaidimą „Surask“. Pvz., vienas vaikas sako: „Aš galvoju apie kažką (raudono)“, tuomet prašoma ugdytinių surasti ką nors (raudono) ir paliesti ranka. Vienas vaikas lietė raudoną kėdę, kitas raudoną knygą, dar kitas raudoną mašinėlę ir taip visi turėjo paliesti  raudoną daiktą (tą patį daiktą galėjo liesti daugiau nei  1 vaikas). Suradus po raudoną daiktą dar kartą pakartojome pagrindinius jausmus: linksmas, liūdnas, piktas, išsigandęs ir nustebęs bei prsiminėme knygelės herojus, susijusius su šiais jausmais. Vaikai drauge su socialine pedagoge bandė suvaidinti skirtingus jausmus, pasitelkiant savo kūną. Aiškinomės, kaip vaikai supranta, kai kitas pyksta, liūdi, bijo ir t. t. Trečiadienį ir ketvirtadienį buvome socialiniais tyrinėtojais, mokėmės įtvirtinti socialinio mąstymo sąvoką. Vaikams socialinė pedagogė surado įvairių patinkančių paveikslėlių. Ugdytiniai galėjo rinktis tuos paveikslėlius, kurie jiems patinka labiausiai ir apie kuriuos jie galvoja. Pasiėmę minčių burbulus mokėmės pasakyti, kad yra daug dalykų apie kuriuos mums patinka galvoti. Mažieji laikė savo minčių burbulus ir pasakojo, ką jiems patinka galvoti, kitoje rankoje laikydami patinkantį paveikslėlį. Po to atlikome 2 veiklą „Jūs galvojate“, užduoties tikslas – pasiekti, kad vaikai suprastų, jog mes galvojame netgi tada, kai to sąmoningai nesuvokiame.Tam, kad būtų atkreipiamas 5-ečių dėmesys, socialinė pedagogė atliko neįprastus veiksmus, o tuomet vaikus skatino iškelti virš galvos minčių burbulą ir vartoti tokius žodžius „Aš apie tave galvoju“. Pedagogė atliko tokius veiksmus, kaip: nusimovė šlepetes ir užsidėjo ant rankų, vonelę užsidėjo ant galvos, atsigulė ant grindų ir apsimetė, kad miega, ant galvos užsidėjo knygą ir kt. Galiausiai „Kleviukų“ gr. ugdytiniai atliko 3 veiklą „Mąstau ar kalbu?“. Socialinė pedagogė Aina vaikams parodė maišą, kuriame buvo įvairūs daiktai. Ji nurodė, kad dabar galvos apie maiše esantį vieną daiktą, bet nieko nesakys, žodžius ištars tik smegenyse. O po to traukė daiktą ir pridėjo prie minčių burbulo kortelės, ištardama „Aš dabar galvoju apie šį daiktą“. Paėmusi kalbėjimo burbulą ir prisidėjusi prie burnos specialistė kalbėjo apie šį daiktą. Po to vaikai bandė atlikti šį pratimą taip, kaip parodė socialinė pedagogė. 5-ečiai buvo mokomi atskirti, kas yra kalbėjimas, o kas galvojimas. Penktadienį vyko vaidinimas – įtvirtinome koncepciją ir žodyną. Iš kaladėlių, lego detalių vaikai statė kaladėlių miestą ir jame esančius objektus: degalinę, policiją, maisto prekių parduotuvę, biblioteką, gaisrinę ir mokyklą. Rinko ir mieste apgyvendino žmones, gyvūnus, transporto priemones. Prieš miesto statybą prisiminėme, kas mieste gyvena? Kokias vietas galime matyti (biblioteka, parkas, mokykla ir t. t.)? Kaip gyventojai keliauja  (pėstute, mašina, autobusu, dviračiu)? Vaikai ne tik statė miestą, bet ir vaidino: ėjo į parduotuvę, pylėsi degalų degalinėje, važiavo autobusu į biblioteką ir kt. Žaidimo metu socialinė pedagogė naudojo minčių burbulo korteles, kai tik pavartodavo atitinkamus žodžius, ugdytinius mokė vartoti mintis ir jausmus miesto statymo užduoties kontekste. Paskutinė žaidimo dalis buvo skirta tvarkymuisi. Galiausiai su 5-ečiais pakartojome, ką išmokome ir ką reikia atsiminti: pagrindinė informacija apie smegenis (turime kūno dalį, kuri vadinasi smegenimis; smegenys yra galvoje ir jų nepamatysi; smegenų užduotis yra mąstyti ir generuoti mintis), pagrindinė informacija apie širdį (turime kūno dalį, kuri vadinasi širdimi; širdis yra krūtinėje ir jos nepamatysi; mūsų širdis yra mūsų jausmų sergėtoja), informacija apie mintis (mintys yra tylūs žodžiai arba atvaizdai mūsų galvose; paveikslėliuose mintys vaizduojamos minčių burbuluose; mes visuomet galvojame, kai būname su kitais žmonėmis; kiti žmonės taip pat galvoja, kai būna su mumis), informacija apie jausmus (galime suprasti, ką kiti žmonės jaučia pagal tai, ką jie sako, ką daro ir kaip atrodo; galime stebėti kitų žmonių jausmus žiūrėdami į jų veido išraišką ir kūno kalbą; atsižvelgiame į kontekstą norėdami suprasti kitų žmonių jausmus).

Žodinė paieška

Teisinė forma-biudžetinė įstaiga;
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre.

K. Korsako g. 6A, LT-78359 Šiauliai
Tel. (841) 55 22 27
El.p. eglute@splius.lt

Įstaigos tipas – lopšelis-darželis
Mokomoji kalba – lietuvių
Įm. k. 190529919
Direktorė – Roberta Jankūnienė

Steigėjas

Steigėjas


© 2021 Šiaulių lopšelis-darželis „Eglutė“
NEĮGALIESIEMS