LOGOPEDO TRUMPALAIKIS SAKYTINĖS IR RAŠYTINĖS KALBOS UGDYMO PROJEKTAS „JUOKŲ PASAKA“

Ikimokykliniai metai – palankiausi vaiko sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymosi metai. Mokslininkai rašytinės kalbos gebėjimų plėtotę sieja su sakytinės kalbos ugdymu, nes tarp klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo yra glaudus ryšys, visi šie kalbos procesai lavinami drauge. Įprastai vaikai skaityti ir rašyti pradeda sulaukę penkerių – šešerių metų. Sakytinės kalbos ugdymas neatsiejamas nuo kasdienio vaiko gyvenimo, įvairiapusės jo veiklos.

Pasaka – vienas iš efektyviausių kalbėjimo ir kalbos ugdymo būdų ikimokykliniame amžiuje. Pasakos – svarbios pagalbininkės kiekvieno ugdytojo darbe.  Kūrinėlių užduotis nėra suteikti ypatingų žinių, o tik įtvirtinti besiformuojančius pasakojimo įgūdžius, suteikti vaikams džiugių emocijų. Pasakos – vienas linksmiausių būdų mokytis. Vaikai ne tik išgirsta naujų žodžių, bet ir sužino, kur juos taikyti, kaip vartoti žodžių gramatines kategorijas. Pasakos lavina kalbą, skatina fantazuoti, padeda pažinti gyvenimą ir save.

              Š. m. gegužės 17-30 dienomis kalbos ugdymo kambarėlyje buvo vykdomas trumpalaikis projektas ,,JUOKŲ PASAKA“. Logopedė Sigita, kartu su ,,Kleviukų“, ,,Sauliukų“, ,,Girinukų“ grupių vaikais siekė ne tik įtvirtinti  sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius, bet ir linksmai užbaigti mokslo metus.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus bei įgūdžius: su(si)kurti stalo žaidimą ,,Juokų pasaka“.

             Pirmiausia vaikai klausėsi lietuvių liaudies pasakų be galo: ,,Senelis ant akmenėlio“, ,,Kiškis“, ,,Senelių dukrelė“, ,,Senis ir senutė“. Išklausę po vieną pasaką, jas inscenizavo. Tam naudojo pirštinines lėles, smulkius žaislus, lėles-marionetes, pačių iškirptus eglių trafaretus, iš šakelių  sukonstruotus krūmus ir kt. Vaikai įsitikino, kad šias pasakas tikrai galima sekti be galo…

             Kitas etapas – raidžių kopijavimas, dėliojimas iš gamtinės medžiagos ir pagaliukų; lankstymas iš vielos, virvelių; piešimas ant smėlio, šaligatvio plytelių ir bandymas rašyti skiemenis, žodžius: SEKU, PASAKA, JUOKŲ PASAKA. 

             Trečias etapas –  būsimo stalo žaidimo ,,Juokų pasaka“ piešinėlių (pa)rinkimas – vaikai stebėjo įvairius paveikslėlius ir patys rinkosi jiems labiausiai patikusius. Vėliau, jau žaidžiant stalo žaidimą, šie paveikslėliai kiekvienam padėjo įtvirtinti  daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos V., K., Įn. linksnių vartojimą. Emocijos liejosi per kraštus!

             O tada laukė pakankamai sunki užduotis akies-rankos koordinacijai ir regimajam suvokimui lavinti – nu(si)piešti žaidimų kauliuko taškučius mažuose kvadratėliuose. Skaičiavome taškučius,  stebėjome jų išsidėstymą ir bandėme kopijuoti savo žaidimo kvadratėliuose.  Įtvirtinome sąvokas: aukštai, žemai, per vidurį, karėje, dešinėje, kampe. Užduotis sunki, bet visi labai stengėsi ir …pavyko!

Toliau, lavindami smulkiąją motoriką,  spalvinome paveikslėlius pasirinktomis spalvomis. Kartu dar prisiminėme ir spalvų pavadinimus. Kiekvienas  labai džiaugėsi savo sukurtu stalo žaidimu.

             Paskutinis etapas –  pats linksmiausias ir nuotaikingiausias –  ,,Juokų pasakos”  žaidimas. Iš pradžių žaidėme kalbos ugdymo kambarėlyje, paskui su draugais grupėse, o tada išsinešėme savo stalo žaidimus į namus. Vaikai pasakojo, kad ir tėveliams žaidimas labai  patiko.

            Mažieji projekto dalyviai patyrė kūrybos, rašymo ir skaitymo džiaugsmą! Projektas pavyko!