„Ąžuoliukų“ grupės emocijų suvokimo ir problemų sprendimo trumpalaikis projektas „Emociukai“

„Ąžuoliukų“ grupės ugdytiniai kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis Vita Tavoriene ir Ieva Skrupskelyte spalio 31 – lapkričio 11 dienomis vykdė emocijų suvokimo bei problemų sprendimo projektą „Emociukai“. Projektas pasirinktas tikslingai, siekiant ugdyti vaikų emocinę sveikatą per įvairias patyrimines veiklas. Pastebėta, jog vaikams dar sunku atpažinti savo ar kitų džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas bei jas įvardinti. Projektas prasidėjo Helovino švente. Ši šventė leido vaikams susipažinti su jai būdingomis emocijomis: baime, nuostaba, išgąsčiu, suprasti, kad švenčių yra įvairaus pobūdžio. Viso projekto metu vyko įvairios patyriminės veiklos. Vaikai veidrodžiuose tyrinėjo savo veido išraiškas. Stebėjo kaip keičiasi akių, antakių ir lūpų padėtys esant skirtingoms emocijoms. Patys dėliojo ir kūrė skirtingų emocijų veidus iš sukarpytų skirtingų akių bei lūpų išraiškų. Ugdytiniai mokėsi mimikomis, gestais, kūno pozomis perteikti dažniausiai reiškiamas emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą. Vaikų emocijų išraiškos buvo užfiksuotos nuotraukose. Šios nuotraukos buvo naudojamos žaidžiant emocijų loto. Ugdytiniai kortelėse rado savo arba draugų nespalvotas nuotraukas su įvairiomis emocinėmis išraiškomis. Šias emocijas ugdytiniai bandė atpažinti, įvardinti, o nuotraukas nuspalvinti. Žaisdami stalo žaidimą „Nuotaikų gaudyklė“, vaikai magnetinėmis meškerėmis gaudė įvairių nuotaikų skritulius, juos atpažino, įvardino, gretino bei skaičiavo. Interaktyvioje lentoje žaisdami žaidimą „Vienodos nuotaikos“, ugdytiniai susiejo vaikų emocinių išraiškų nuotraukas su atitinkamais emociukais. Ugdytiniai noriai įsitraukė į įvairias kūrybines veiklas. Pasitelkę meninės raiškos priemones patys kūrė įvairių nuotaikų moliūgus.  Iš įvairios gamtinės medžiagos, geometrinių figūrų dėliojo ir kūrė įvairias emocijas ant šviesos stalo bei kinetiniame smėlyje. Plastilino pagalba veidų kortelėms suteikė įvairias nuotaikas. Ypatingai patiko flomasteriais piešti ant veidrodžių norimas veido išraiškas. Vaikai įveikė STEM iššūkį ir pastatė bokštelius, aukštesnius už pasirinktą knygą, patirdami sėkmės džiaugsmą ir nesėkmės liūdesį.

Vienas iš projekto uždavinių buvo skatinti vaikus suvokti emocijų atsiradimo priežastis. Vartant, apžiūrint L. Žutaitės knygelę „Kakės Makės atradimai ir emocijos“, ugdytiniai kartu su mokytojomis  aiškinosi, kokie veiksniai įtakoja vienokią ar kitokią emociją. Pirštukinių  lėlių „Linksmučio“, „Liūdnučio“, „Ramučio“, „Pyktučio“ pagalba  vaikai vaidino vieni kitiems, įvardindami savo nuotaikos priežastis. Dažnai grupės vaikai tarpusavyje susipyksta, todėl didesnis dėmesys buvo skirtas PYKČIO jausmui pažinti. Eksperimento „Pykstantis moliūgas“ metu, vaikai pamatė, jog pykstantys žmonės panašūs į kunkuliuojantį, besispjaudantį arbatinuką. Socialinė pedagogė A. Pocevičienė padėjo vaikams daugiau sužinoti apie pyktį. Išklausę T. Moroney knygelę „Kai jaučiuosi piktas“, visi kartu analizavo būdus, kaip supykus elgtis tinkamai, susipažino ir išbandė su vienu iš nusiraminimo būdų – tai pykčio suplėšimu. O pažiūrėję filmuką „Beris ir Dolita. Pykti“, ugdytiniai išbandė kitą nusiraminimo būdą – tai pykčio ištrypimą ant „Pykčio“ kilimėlio ir nusiraminimą sėdmaišyje. Vaikai patys gaminosi nusiraminimui skirtus žaislus. Per piltuvėlį pripildė balioną krakmolu ir pasigamino „Linksmukus“, kuriuos galima spaudyti. „Blizgučių šokį“ pasigamino sukarpę dovanų pakavimo juosteles, jas subėrę į plastikinius butelius, kuriuos pripildė vandeniu. Vieningai nutarė, jog pačių pasigamintus žaislus  naudos norėdami nusiraminti, būdami nusiminę, nuliūdę ar supykę.

Projekto metu vaikai kiekvieną rytą padedant tėveliams, įsivertindavo savo savijautą piešdami „Emociukus“ ir juos prilipdydami prie savo spintelių. Daugelis tėvelių pastebėjo, jog nusipieštas linksmas „Emociukas“ pakylėdavo vaiko nuotaiką. Net ir ryte blogai nusiteikę vaikai norėdavo nusipiešti linksmą „Emociuką“ kaip geros nuotaikos talismaną visai ateinančiai dienai. Projektui baigiantis ugdytiniai lengviau atpažino bendraamžių ir suaugusiojo emocijas, jausmus, daugelis tinkamai reaguodavo į kitų reiškiamą liūdesį, žadėjo būti draugiški ir naudotis nusiraminimo kampeliu.